atpūtuoti — intr. 1. atpūsti: Vėjelis, skubinai iš šiaurės atpūtavęs, užniko pažemiais blaškyties Žem. 2. refl. atsikvėpti, pailsėti: Jau atsipūtãvo arkliai, varykimės toliau Kp. Teip greit leki – kol aš atsipūtuosiu nuejus! Slm. 3. Šr greitai, dūsuojant… … Dictionary of the Lithuanian Language
papūtuoti — intr. 1. kurį laiką sunkiai pakvėpuoti, pašnopuoti: Papūtavęs jis atsisėdo rš. 2. pajėgti pūtuoti, kvėpuoti: Senis visai menkas (silpnas), vos papūtuoja Skr. pūtuoti; atpūtuoti; įpūtuoti; nupūtuoti; papūtuoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
parpūtuoti — intr. lėtai, sunkiai, dūsuojant pareiti, parbėgti: Po valandos jaunoji parpūtuoja atgal Žem. Strėnas taip nudiegė, kad vos namo parpūtavaũ Plk. Parbėga žirgelis, tai parpūtuoja, an jo balnelis tai parsiūbuoja (d.) Lp. pūtuoti; atpūtuoti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
perpūtuoti — intr. Šl iššnopuoti, išdejuoti (kurį laiką): Tėvas sūnų prikutavo, bent tris dienas parputavo LTR(Sln). pūtuoti; atpūtuoti; įpūtuoti; nupūtuoti; papūtuoti; parpūtuoti; perpūtuoti; pripūtuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pripūtuoti — tr. prikvėpuoti: Matai, kiaulės pripūtuoja, užtai ir šilta Vlk. | refl.: Dvylika vyrų [palatoje] ėsam, oras greit prisipūtuoja Jd. pūtuoti; atpūtuoti; įpūtuoti; nupūtuoti; papūtuoti; parpūtuoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pūtuoti — pūtuoti, uoja, ãvo 1. intr. J sunkiai ar girdimai kvėpuoti, alsuoti, šnopuoti, šniokštuoti, pūtauti: Supykęs vaikščiodamas pūtavo: – O tat kvailys! o tat durnius! Žem. Privalgę, prigėrę teisėjai išvažiavo pūtuodami Žem. Varlė ėmė skėstis, pūstis … Dictionary of the Lithuanian Language
įpūtuoti — intr. įkopti, įlipti dūsuojant: Vos beįpūtavau į kalną – tokie pusnynai Užv. pūtuoti; atpūtuoti; įpūtuoti; nupūtuoti; papūtuoti; parpūtuoti; perpūtuoti; pripūtuoti … Dictionary of the Lithuanian Language